Natūralaus oro įsiurbimo varikliai: kodėl jie šaunūs
Sužinokite, kaip 90-ųjų sportinių automobilių varikliai pasiekdavo tiek jėgos be supercharger ar turbo įrangos.
Skaityti daugiau
Kaip kiekviena 90-ųjų automobilio linija turėjo tikslą. Spoileriai, šonai, žibintai — viskas buvo dėl greičio ir valdymo.
Devyniasdešimtieji metai buvo neįtikėtinas laikas sportinių automobilių pasaulyje. Inžinieriai nebesakė tik "padaryk greitą" — jie sakė "padaryk greitą IR grąžų". Bet čia slypi paslaptis: aerodinamika buvo pirmiausia. Dizainas buvo antra.
Kiekviena linija, kiekvienas kampas turėjo darbą. Spoileriai nebūdavo tik papuošalas — jie sukūrė prispaudimo jėgą, kuri laikė automobilį kelyje greitais posūkiais. Šonai nebūdavo paprasčiausi — jie nukreipė orą aplink ratilnikus ir stabdžius, kurie degė nuo šilumos. Net žibintai buvo formuojami aerodinamikos dėsniais.
90-ųjų sportiniai automobiliai buvo laboratorijos rezultatai, o ne piešimo lentos fantasijos. Greitis išspaudė formą.
Pirmoji stebėtina tiesa: dideli spoileriai nebūdavo neprotingi. Žinoma, kai kurie buvo perdėti — matėme kelis automobilius, kurie atrodė lyg šoviniai. Tačiau tais, kurie tikrai važiavo greitai, spoileriai atliko faktinį darbą.
Spoileris sumažina pakėlą, sudarydamas žemesnį slėgį virš galinės dalies. Esant 240 km/h greičiui, tai reiškia skirtumą tarp to, kad automobilis lieka kelyje, ir skraidžiusio virš asfalto. Kai kurie fabrikų modeliai turėjo reguliuojamus spoilerius — jie keisdavo kampą greitui padidėjus. Štai to ne matydavai dažnai.
Matyti šias detales buvo, tarsi suprasti paslėptą kodą. Dauguma žmonių žiūrėjo į dydį. Žinovai žiūrėjo į kampą ir kreivumą.
Aerodinaminė prispaudimo jėga atliko fizinį darbą. Dėl jos ratai liesdavo kelią, o stabdžiai veikdavo. Tai buvo ne kosmetika — tai buvo mechanika.
Kitas svarbus parametras — pasipriešinimas orui. Šonai, priekinis bamperas, net paklotė turėjo sumažinti traukos jėgą. Sumažinus pasipriešinimą, automobilis važiavo greičiau tą patį degalų kiekį varydamas.
Priekinis bamperas 90-ųjų sportinio automobilio nebuvo paprastas. Jame buvo saugiklis — orą nukreipiantis deflektorius. Iš šonų — ventiliacijos angos stabdžiams aušinti. Apačioje — sutekintas kraštas, kuris sumažino turbulenciją.
Bet tai nebuvo atsitiktinai. Inžinieriai naudodavosi vėjo tunelius — tikrai, naudodavosi tūkstančius kartų. Modeliai buvo išbandyti, patikrinti, pataisyti. Kai kurie gamyklos dokumentai rodo, kad vienas kampas buvo bandytas daugiau kaip 50 kartų, kol jis sumažino pasipriešinimą net vienu procentu.
Šiandien dažnai girdime apie "retro grožį" — apie šias mašinas kaip apie meną. Jie yra. Bet jie pirmiausia buvo inžinerija. Grožis atėjo po.
Šonai buvo kur grožis ir inžinerija sutapo ideališkai. Nuožulnus, agresyvus profilis nebuvo tik dizaino sprendimas — jis nukreipė orą nuo stabdžių ir ratilnukų.
Stabdžiai kaip žinome jie gali karšti. Jei jie virškaista, jie neveikia. Todėl orui reikėjo jų pasiekti. Šoninis volonas, kanėlės formos paviršiai — visos šios detalės buvo Ten dėl to. Jie buvo elegantiškai formuojami, bet jie turėjo tikslą.
Kai žiūri į 90-ųjų sportinį automobilį iš šono, visos šios linijos sudaro orkestrą. Nėra atsitiktinumo. Nėra nepanaudoto paviršiaus. Tai buvo tobula forma, nes forma turėjo būti tobula arba automobilis nebūtų greit važiavęs.
Dauguma žmonių niekada nežiūri po automobiliu. Bet 90-ųjų inžinieriai žinojo — apačia buvo labai svarbi. Paklotė nebuvo tiesiog metalas. Tai buvo kontroliuojamas paviršius.
Lygi paklotė sumažina turbulenciją. Netgi maži šuoliai, lizdai, pagalvėlės — visos šios dalys buvo sumažintos arba pašalintos jei buvo įmanoma. Dėl to sumažėjęs pasipriešinimas reiškė daugiau greičio arba mažiau degalų naudojimo. Kai kurie modeliai turėjo plastikines skydus, kurie nuslysdavo oro sraute idealiausiai.
Tai buvo nematoma — bet tai buvo žinoti tai, ką žinojo tikri kolekcionieriai. Automobilis, kuris neturėjo geros paklotės, negreitai važiavo. Tai buvo tiesa.
90-ųjų sportiniai automobiliai išmoko mums didelę pamoką: forma ir funkcija nėra priešingos. Jos yra sąvergtos. Kuo greitesniam automobiliui reikia būti, tuo labiau jis turi atrodyti greitai. Todėl jie atrodo taip negerai. Nes jie buvo sukurti dėl tikro fiziko, ne dėl madininkės akies.
Šiandien, kai žiūrėjame šias mašinas, mes matome šią tiesa kūne. Kiekviena linija yra pasakojimas apie inžinerijo. Kiekvienas krampis rodo mąstymą. Tai dėl to, kad šios mašinos nebuvo tik grąžios — jos buvo nuostabios.
Šis straipsnis yra informacinis vadovas, skirtas šviesti apie 90-ųjų sportinių automobilių aerodinaminį dizainą ir inžinerines principus. Jame aprašytos bendros aerodinaminės sąvokos ir istorinės prakos negrožiui. Kiekvienas automobilis skiriasi, ir faktiniai techniniai parametrai gali keistis priklausomai nuo gamyklos, metų ir modelio. Šis straipsnis nėra inžinerinė dokumentacija ir neturėtų būti naudojamas automobilio remontui ar modifikavimui be profesionalo patarimo. Visada pasitarkite su sertifikuotais inžinieriais ir technikininkais prieš atliekant automobilio pakeitimus.
Sužinokite, kaip 90-ųjų sportinių automobilių varikliai pasiekdavo tiek jėgos be supercharger ar turbo įrangos.
Skaityti daugiau
Kaip 90-ųjų sportiniai automobiliai išvengė šiuolaikinės elektronikos perviršio ir suglaudė kiekvienos dalies svarba.
Skaityti daugiau
Praktiniai patarimai, kaip pradėti kaupti 90-ųjų sportinių automobilių. Biudžeto patarimai, pasirinkimo kriterijai ir saugojimo rekomendacijos.
Skaityti daugiau
Redakcinė Komanda
Rašo devyniasdešimtųjų automobilių redakcija, skirta šio laikotarpio sporto mašinų gerbėjams ir kolekcininkams Lietuvoje.